Kas nutinka tiems, kurių tapatybė sunaikinti? Tiesa, jie yra psychos, žudikai, įtvirtinta savaime, ir taip, tačiau retais atvejais, ir todėl jie kreipiasi į baisaus prakeiksmo, kad galėtų ištrinti iš gyvųjų pasaulyje kaip kaltas, ir nesusiję aikštelė. Dėl iš kino projekto scenarijų sriegis vyks ilgai prieš įvykius, kurie buvo aprašytas sėkmingo ir įdomaus kinohit skambutį. Į kino darbą centre, kaip ir anksčiau, bus tarnaitė Samara, tačiau dabar ji vis dar gyva, ir ji ruošiasi švęsti savo 12-ąjį jubiliejų. Pagrindinis veikėjas nuo ankstyvos vaikystės laikomas nenormaliu, o vaikai, kurie išsiskiria tarp kitų, dažnai išjuokė, o kartais net tyčiojasi bendraamžiai. Todėl, esant centrinės herojės problemų su mentaliteto ir pradeda pabusti jos baisios įgūdžių.
Mergina beveik nereikia jaudintis, dabar ji turėjo vieną bendrą tikslą - grąžinti visus tuos, kurie juoktis ja ir ji gali natūraliai ir lengvai. Iš esmės, ką visi bus, kinofanaty jau žino, bet turėtume paminėti, kad šis filmas projektas galės nustebinti net tie, kurie save laiko tiesa žinovas šioje įdomių ir bauginantis šedevrų serijos.

Džošas Harvestas yra jaunas, talentingas nedidelių Niujorko klubų didžėjus. Dėl smulkių nusikaltimų ir narkotikų vartojimo, teismas išsiunčia jį gyventi pas tėvą, kurio jis visiškai nepažįsta, į mažą Šiaurės Dakotos miestelį. Džošas sunkiai apsipranta šiame keistame miestelyje, garsėjančiu jaunuolių siuntimu į karą. Galiausiai vaikinas sutinka padėti niekad nelaiminčiai šokių komandai, ir jo atšiaurumas ima mažėti, o santykiai su komandos kapitone ir psichologu – gerėti.

Vaizdingas filmas vaikams apie jauną australų berniuko pomėgį skraidymui ir jo sunkumus, norint dalyvauti pasaulinėse popierinių lėktuvėlių varžybose Japonijoje.

Kodėl žmonės turėtų išgyventi? Kodėl mašinos neturėtų evoliucionuoti? Žmonės taip pat yra mechanizmai, jie, kaip ir robotai, dėvi kaukes. Galų gale lieka tik rūpestis ir užuojauta... „Autómata" - ilgai lauktas antrasis ispanų režisieriaus Gabe Ibáñezo filmas (pirmasis jo darbas „El Hiero sala" (Hierro) pasirodė ekranuose dar 2009-aisiais), įtempto siužeto ir itin dėmesį prikaustanti bemaž siurrealistinė antiutopija, kurios veiksmas vyksta XXI amžiaus viduryje. Šiandien kine tikrai gausu postapokaliptinių pasakojimų, kuriuose žmonija stengiasi išgyventi po ištikusios katastrofos - maro, karo, ekonominio žlugimo ar ekologinės nelaimės. Šiame filme viskas vyksta dar prieš apokalipsę. Įdomiausia, kad žmonija, matyt, apskritai liks antrame plane kaip mažas nesusipratimas. Išliks planeta ir kita... rūšis. Taigi, netolimoje ateityje, kai didžioji dalis gyventojų jau išnyko, o robotai ėmėsi pačių sunkiausių darbų, kažkokiame mieste, vienoje robotų gamybos bendrovėje dirba draudimo agentas Džekas (kaip visada žavus A, Banderasas). Jis tikrina gyventojų skundus dėl robotų gedimo. Robotai privalo laikytis tam tikrų nuostatų, draudžiančių pakenkti žmogui, tačiau Džekas sužino, kad kai kurie dirbtiniai pagalbininkai ėmė patys šalinti savo gedimus ir nebeatlieka jiems patikėtų pareigų. Kai vienas keršto trokštantis žmogus (D. McDermottas) nusprendžia sunaikinti naujai užgimusį robotų gyvenimą, Džekas kiek nenoriai nutaria leistis ieškoti netikėtai atsiradusios robotų sąmonės šaltinio... Iš pirmo žvilgsnio filmas atrodo lyg dviejų žinomų fantastinių juostų „Likvidatorius" (Blade Runner) ir „Aš, robotas" (I, Robot) hibridas. Tai neišvengiami spąstai, į kuriuos gali pakliūti bet kuris neapsiplunksnavęs kino kūrėjas, bet G. Ibáñezas šių dviejų temų samplaiką pripildo visiškai naujo turinio. Kurdamas siurrealistinį ištuštėjusio pasaulio vaizdinį, jis atsisako bet kokių barbariškumo, baimės, nevilties ir smurto apraiškų, o vietoj jų siūlo grimzdimą į prietaringumą, nejautrą ir beprasmiškumą. A. Banderasas čia puikiai persikūnija į Džeko personažą ir beveik tobulai atlieka jam patikėtą užduotį. Jis prieš savo valią įtraukiamas į pogrindinį karą, kuris kyla dėl amžinos to, kas nesuprantama, baimės ir nenoro pažvelgti tiesai į akis. Puikus operatoriaus darbas ir nepamirštamas europinio kino prieskonis išskiria šį filmą iš daugybės panašios tematikos juostų.

Renginiai filmo "Terminatorius Genesis" vyks 2029. Beveik laimėjo karą, kovos su "Skynet" John Connor pasiuntė į pastarąjį leitenantas pavadintas Kyle Reese. Jis išgelbės savo motiną ir užtikrinti Jono egzistavimą. Bet faktas, kad kareivis galėjo rasti ant kitos pusės nemėgsta ką jis tikėjosi. Sara Connor buvo našlaičiai, kai ji buvo 9 metai. Jos auklėjimas vykdė Terminatorius (Arnoldas Schwarzeneggeris). Jis buvo užprogramuotas, siekiant apsaugoti mergina. Terminatorius praleido su savo mokymo, rengiant juos į tą likimą, kuris yra visiškai ne taip, kaip tą mergaitę. Ji visiškai trūksta socialinių įgūdžių. Ji tapo tikra kariai, turintys gerą fizinio pasirengimo. Ji žino, kaip naudoti snaiperio šautuvas.

Džimis Davas dirba Bostono išminuotojų būryje ir visad imasi sunkiausių užduočių. Jis nusprendžia palikti būrį ir mokyti naujokus. Po kelių dienų nužudomas jo buvęs porininkas. Džimis įtaria, kad bombą galėjo pagaminti jo buvęs draugas. Jis pradeda tyrimą ir išsipildo didžiausias košmaras.

Sužinoję, kad kažkas iš po žemių prikėlė seną jų bylą, du buvę slaptųjų tarnybų agentai krykštauja iš laimės lyg maži vaikai, ką tik gavę dovanų naują žaislą. Jie mėgausis kiekviena šios užduoties akimirka ir sėkmingai ves iš kantrybės kolegas ir nusikaltėlius. Visi, kas bandys sustabdyti nenuoramų duetą, žiauriai pasigailės arba bent jau...apsijuoks.

„Nosferatu“ buvo pirmoji Bremo Stokerio „Drakulos“ adaptacija kine, tačiau kadangi filmo kūrėjai neturėjo leidimo jos kurti, jiems teko pakeisti keletą vardų. Vampyras čia vadinamas Nosferatu, o grafas Drakula pervadintas į grafą Orloką. Taigi, nors kūrėjai ir bandė kažkaip nutolinti filmą nuo orginalios istorijos, be teismų jie neapsiėjo, todėl po keletos posėdžių buvo nuspręsta sunaikinti visas egzistuojačias kopijas Anglijoje. Kitose šalyse kopijos liko nepaliestos. Švedijoje manant, jog filmas per daug baisus, jis buvo uždraustas net iki 1972-ųjų. Didesnioji dalis filme matomų kaimelių pastatų vis dar yra likę. Dabar apie patį Nosferatu. Jo vaidmenį atlieka Maksas Šreckas, kuris filmo režisieriui Frederikui V. Murnau realybėje atrodė toks šlykstus, jog makiažui jis nusprendė panaudoti tik smailas ausis ir dantų protezus. Nosferatu filme rodomas tik apie 9 minutes, tačiau filme to pilnai pakanka (per tą laika jis sumirksi tik vieną kartą). Grįžtant prie neleistino kopijavimo, novelėje vampyras miršta nušvitus pirmiesiems saulės spinduliam., Murnau, vėl siekdamas kažką pakeisti, pasakoja, jog Nosferatu miršta sugiedojus pirmiesiems gaidžiams. Grafas Orlokas ruošiasi pirkti pilį nedideliame kaimelyje. Jaunas nekilnojamo turto agentas yra siunčiamas į Transilvaniją sutvarkyti visų dokumentų. Bėgant laikui, jo kelionę bei viešnagę ima sekti keisti ir nepaaiškinami įvykiai. Šis filmas neabejotinai yra populiariausias savo sferoje. Kitaip nei daugelis to meto kūrinių, šis filmas nesikoncentruoja į vieną aplinką ir vos du ar tris veikėjus, bet pasakoja labai ilgą ir platų pasakojimą, į kurį įtraukiama itin daug įvykių, įvairių vietovių bei skirtingų veikėjų.

Paranormalūs reiškiniai 5 (Paranormal Activity 5: The Marked ones) - siaubo filmas apie namų vaiduoklius, penkta dalis. Namuose pradeda dėtis keisti ir nepaaiškinami dalykai. Paaiškėja, kad šiuose namuose yra vaiduoklis. Jauna merginą vardu Keitė apsėda piktas demonas. Šis vaiduoklis mėgsta slėptis šešėliuose ir mėtyti žmones po kambarius.

Tai moderni, trimatė, visai šeimai skirta XXI-ojo amžiaus pasakos apie Džeką ir stebuklingą pupą versija, kurioje nusifilmavo britų žvaigždė Ewanas McGregoras. Istoriją sukūrė režisierius Brianas Singeris („Iksmenai“ , „Supermeno sugrįžimas“, „Paprasti įtariamieji“). Ūkininko samdinys Jackas vieną dieną šalia savo namų pasėja pupą. Šiai užaugus iki pat dangaus, pupa atveria slaptą kelią į tolimą ir paslaptingą milžinų pasaulį. Pirmuoju jų grobiu Žemėje tampa princesė Isabelle. Taip paprastas vaikinukas pasiryžta žygiui - išgelbėti milžinų pagrobtą gražuolę, karalystę ir visą pasaulį.